surukti

surukti
surùkti intr. 1. Q557,560, R, Sut, N, K, DŽ pasidaryti raukšlėtam, susitraukti: Surùkusi boba KII307. Mes surùkę diedai, mes gi kuproti nabagai K.Donel. Kaip pasensi, veidas tavo surùks, ir rukšlomis susiraukęs rukšosi J. Mano oda suruko ir sunyko CII708. Senas žmogus taip y[ra] surùkęs Vgr. Suseno, subuvo, surùko, akims jau nemato, ausims negirdžia Rs. O tu, žmogau, pasenęs, surùkęs Sg. Surùkusi kaip kepta bulbė Krš. Surùkusi mergelė, iš metų išejusi Trš. Mani (man) užtenka: pasenęs, surùkęs jau žemei pylygsti (prilygsti) LKT145(Kin). Ji jau ne vienos dienos (nebejauna), apie akis surùkę Skr. Sena ji man tokia nusidavė, surùkus kai naginė Lkč. Surùkęs, sukukęs (senas, sulinkęs) žmogus Kt. Jos raukai ant raukų – teip surùkus boba Brt. Mano jau veidas surùkęs, o jo gatavai surùkęs Erž. Surunka it bulvių bobutės visos panos amžiaus gale Varn. Jau nėko nėr: surùkę veideliai Vdk. Žandai surùkę OG320. Jo rankų skūra nuog šalčio surukus Kpč. Jeigu taip gersi, tai bematant surùksi Smn. Nėra iš jo ko benorėt, jau visai surùkęs senis Kair. | Obūliai surùko kai sena boba Erž. Gaidukai (voveruškos) surùkę, tokie pailgi Vg. Rudenį dirvos niūkso surukusios kaip senos bobos Žem. [Lapų stiegaros] pradžio[je] yra surukusios ir vėlai tedžiūna S.Dauk. Saugokimos tiktai, idant nesustembusios šaknelės nesudžiūtų nu oro ir nesuruktų S.Dauk. Miežių nereikia sėti į senplėšinius, nes grūdai būva prasti, surukę rš. | Drin sunkio sopulio anos žaizdos surùko visos gyslos kūno DP176. ^ Kad tu sudegtumi ir suruktumi kaip sena naginė su tavo įkilais! M.Valanč. Kad tu suruktum! MŽ, N. Ka tu surùktum su savo patarimu! Plv. Kad tu surùktum į jaučio bandą! Mrj, Dkš. Kad tu suruktum! Vyras kaip žvakė! I.Simon. 2. susiglamžyti: Susišoka, surunka SD460. Tavo kelnės visai surùkusios, esi turbūt ant jų atsisėdęs buvęs Sg. Marikės suknelės amžinai surùkusios Krtn. Popierius surukęs Yl. ^ Senas senuolelis, surukusiais skrebuteliais, kur pridedi, ten pritinka (pipiras) LMD(Sln). 3. DŽ1 prk. būti susiraukusiam, piktam: Tavo diedas vis surùkęs i surùkęs Kt. Šiandien jis kažkoks surukęs, negalima nė prakalbinti Jnš. Ko tu šiandieną toks surùkęs? Slnt. 4. apsiniaukti, lynoti: Kad tik surùkus diena, tuoj sąnarius maudžia Jnš. Surukusią, troškią ir baugią naktį be žvaigždžių ir mėnesies TS1901,1b. \ rukti; aprukti; atsirukti; įrukti; nurukti; parukti; surukti; užrukti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • surukti — surùkti vksm. Jei tai̇̃p gérsi, tai tàvo véidas kaipmàt surùks …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • surūkti — 1 surū̃kti intr. 1. K, DŽ1 apjuodyti nuo dūmų: Surū̃ko sienos nuo kelmų dūmų Dkš. Praslinko ilgas surūkęs pastatas, šmėkštelėjo stoties budėtojo geltona vėliavėlė V.Bub. Turia juk viskas surū̃kt i pajuoduot: rūko i rūko – pypkis pro pypkį Jrb.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • surūkti — surū̃kti vksm. Čià rei̇̃kia užtaisýti skỹlę – ką̃ tik pàdedi, vi̇̀skas surū̃ksta …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • aprukti — aprùkti intr. šiek tiek susiraukšlėti, surukti: Jau apseno, aprùko, o tokia buvo graži, giriama Vdk. Susenęs, aprùkęs vyrelis, o gėrė! Krš. Aprùkusi pana, jau senmergė Šts. Senio veidas aprùkęs raukais J. Apsenęs toks, aprùkęs – šešiasdešim …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • parukti — parùkti intr. DŽ, Švnč šiek tiek susiraukšlėti, surukti: Parùkęs žmogus, ir paakiai parùkę Šts. Parùkusi ana, susenusi Krš. Ano burna parùkus jau Škn. Jau burna parùkus, ė ženybos vis da nemeta (vis žada vesti) Ml. rukti; aprukti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aprūkti — 1 aprū̃kti intr. 1. Q78, SD160, SD112, R, N, K, Š, LL306, DŽ apsitraukti suodžiais, apjuodyti nuo dūmų: Pakrautė aprūkusi suodėmis J. Nu tų dūmų [krosnies] kakta aprū̃ko LKT108(Tt). Aprū̃kę sienos tos Krm. Lubos nuo tų dūmų visai aprū̃kusios Gl.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atrūkti — 1 atrū̃kti intr. DŽ1 1. atslinkti (apie dūmus): Atpučia šiaurus vėjas, atrū̃ksta juodi dūmai (d.) Mtl. Ir atrūksta juodi dūmai, atjoja bernelis LTR(Lš). 2. DŽ ateiti (apie lietų, lietaus debesį), atlyti: Pasiskubyk – štai jau lietus atrūksta Dkš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsirukti — atsirùkti atakti, išsivalyti: Čia kadaise buvo versmė, vėliaus ji užruko, dabar ir vėl atsirùko Jž. rukti; aprukti; atsirukti; įrukti; nurukti; parukti; surukti; užrukti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išrūkti — 1 išrū̃kti intr. 1. išsiskirstyti, išeiti (apie dūmus): Visi dūmai iš trobos išrū̃ko Krš. Dūmai išrūko pro langelį Db. ^ Nėr to kamino, kur dūmas neišrū̃ktų LKT76(Plng). | refl.: Išsirūks pečius (išeis dūmai) Ėr. 2. kurį laiką rūkti, leisti dūmus …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuliugti — nuliùgti intr. surukti, susiraukšlėti: Ir išlindo galų gale biesas kreivas, klišas, nuliugęs, kad ir biesams bjauru buvo žiūrėti LzP. liugti; nuliugti; suliugti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”